pjaulingas

pjaulìngas, -a adj. (1) [K], BŽ494; N žr. pjauluotas: Pjaulìngas rąstas, kurs supuvęs J. Pjaulingas medis negali gero vaisiaus nešti BBMt7,17. Sodykiat įpuvusį (paraštėje pjaulingą) medį, tada vaisius bus pjaulingas (paraštėje supuvęs) BBMt12,33.